- žiesti
- žiẽsti, žiẽdžia, žiẽdė tr. J.Jabl, K.Būg, Š, Rtr, BŽ97, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; [K], BzBkXXIV255, Kos58
1. N lipdyti, formuoti (iš molio): Žiedžiu, lipiu, lienu SD54. Žiestas daiktas SD58, Sut. Neduost penukšlo imaginacijai, kad nevaidina sau niekaniekių, kad nežiedžia ir neliena lėlių ir žymių, Dievui nekenčiamų SPII4. Puodus žiẽsdavo i iš šlynos Klt. Egiptiečiai išmokė žmoniją ne tik rašyti, bet ir dailius puodus žiesti, o juk be puodo neišsivirsi valgyti! Db. Žiedžiamàsis ratas LTEXII524. Mano bobutė gerai lakones žiesdavo: prisminkydavo molio, pristrindavo degytų akmenų ir lauke, pasdėjus lentukę, lipdydavo lakonę Kpč. Šitai mano dėdė, ką puodus žiẽdė (juok.) Ml. ^ Ne šventieji puodus žiedžia KlK21,23. | refl. tr.: Lietuvoj molio nemaža, ir reikia būti protingiems – išnaudoti tvirtą, ilgaamžę medžiagą plytoms žiestis Db. ║ daryti, gaminti: Tai žiedė [šaukštus] užsiseilėjęs Lp. Jonas vėl roges žiẽdžia Alv.
2. (neol.) ugdyti: Galėtume pedagogikos reikalui vartoti žiesti ar žaidyti S.Šalk.
3. N prk. išgalvoti, kurti: Niekus mąstau, žiedžiu SD52. Bobutė pradeda žiẽst visokias pasakas Vrn. ║ formuoti, kurti, daryti: Jis tveria ir žiedžia patį save kiekvienu savo pasirinkimu ir ta linkme, kuria jis kreipia savo valią Pč. | refl.: Į viduramžių pabaigą [Europoje] ėmė žiestis ir tretysis – miestiečių, arba buržuazijos, luomas LEVI114.
◊ pýpkes (×liùlkas) žiẽsti snausti: Nagi žiūrėkit, tas jau snaudžia, jau žiẽdžia pýpkes Krok. Ko dar čia liulkas žiedi? LTR(Smn). Bažnyčioj sėdėdamas visą laiką liulkas žiedė Kb.\ žiesti; įžiesti; išžiesti; nužiesti; prižiesti; sužiesti
Dictionary of the Lithuanian Language.